Žmogaus ranka yra pagrindinis penktojo pojūčio – lytėjimo organas ir mūsų komunikacijos sistemos dalis. Jos anatominis kompleksiškumas, lytėjimo receptorių įvairovė ir itin glaudus ryšys su smegenimis labai apsunkina pilnaverčio rankos protezo sukūrimą. Tai didžiulis iššūkis reabilitacijos inžinerijai ir taikomiesiems neuromokslams. Net tobuliausi mioelektriniai protezai vis dar sunkiai valdomi, jiems trūksta lytėjimo grįžtamojo ryšio, jų menkas funkcionalumas ir prastas estetinis vaizdas. Protezą nepatogu nešioti dėl pernelyg didelio svorio. Valdymas ir lytėjimo grįžtamasis ryšys iš esmės priklauso nuo sąsajos tarp individo ir protezo. Tuo tarpu funkcionalumas, išvaizda ir nešiojimo patogumas glaudžiai susiję su fiziniais rankos ypatumais. Paskaitoje išgirsite apie Biorobotikos institute atliekamus išmaniųjų rankų protezų kūrimo ir žmogaus-mašinos sąsajos tobulinimo darbus.
Nuo 2014 m. prof. Marco Controzzi dirba Biorobotikos institute Pizoje. Jo tyrimų sritis – pažangių dirbtinių įrenginių kūrimas ir dizainas, siekiant pagerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę. Jo vadovaujama Žmogaus-roboto sąveikos laboratorija šiuo metu vykdo ES finansuojamą projektą DeTOP (Dexterous Transradial Osseointegrated Prosthesis with neural control and sensory feedback). Jo tikslas – sukurti naujos kartos rankos protezus, funkcionalumu prilygstančius žmogaus rankai.
Italų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą
Rezervuoti vietą renginyje: http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/2017/pazanga-kuriant-funkcini-ir-jutimini-rankos-pakaitala/