Šioje svetainėje naudojami techniniai, analitiniai ir trečiųjų šalių slapukai.
Tęsdami naršymą sutinkate su slapukų naudojimu.

Parinktys cookies

Federico Fellini. Šimtmetis!

Federico Fellini yra iš to negausaus būrio italų, kurie milijonams žmonių įkūnija visą Italiją. Šimtųjų Maestro gimimo metinių proga (jis gimė Riminyje 1920 m. sausio 20 d.), Italų kultūros institutas pristato Lietuvos žiūrovui Fellinio piešinių ir įvairių daiktų parodą „Federico Fellini. Šimtmetis!“.

Parodos eksponatai parinkti sisteminiu pagrindu, pasitelkiant viešus ir privačius archyvus bei kolekcijas. Projektas siekia išryškinti Fellinio asmenybę ir tas jo savybes, dėl kurių režisierius pelnė pasaulinę šlovę. Surinktų eksponatų įvairovė atskleidžia šio praėjusio amžiaus kūrėjo populiarumo priežastis, lemiančias neslopstantį domėjimąsi jo asmenybe ir praėjus dvidešimt septyneriems metams po jo mirties.

Paroda veiks Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius, https://ltmkm.lt/) nuo liepos 31 d. Iki rugsėjo 20 d.

***

Džiaugiuosi gavęs progą, peržvelgęs šiuos įdomius vaizdus, išdėstyti savo trumpus apmąstymus apie Maestro kinematografiją (žinoma, baiminuosi, kad jie gali būti perdėm asmeniški ir gal net prieštaraujantys visuotinai priimtai nuomonei). Mėgavausi mąstydamas apie Fellini asmenyje užgimusį genijų, įsiveržusį į kasdienybę ir suteikusį jai neprilygstamumo – tų akimirkų, kuomet kinematografija virsta menu.

Federico Fellini remiasi liaudies spektaklių formomis, tačiau juose patiriamą pojūtį rūpestingai perkomponuoja (norėčiau rašyti – „perskiemenuoja“!), taip pastatydamas paminklą ne materialiam faktui, o grynoms emocijoms, kuriomis dalytis Maestro priverčia pats save. Menininkas mūsų kinematografininko sieloje išnyra dėliodamas slaptus prisiminimus, iš kurių gimsta pasakojimas, atveriantis bendros gilios pajautos esmę. Šitaip Fellini pasakojimo stilius su jam būdinga kaimietiško pokštavimo gramatika (tarp draugų netyčia tapusia įprastine), cirko akrobato šneka, žodine tradicija ar vulgarumu tampa būdu suvokti šio menininko filmus kiekvienam iš nesuskaičiuojamų jų žiūrovų. Aiškiai regimas fantastinių Maestro pasakojimų, karikatūriškumo ir gudrybių pomėgis – o tai yra Fellini braižas[1] – tampa mums skirtu neatidėliotinu kvietimu suvokti save iš naujo, jeigu norime suprasti jo poeziją (ir iš dalies pačius save).

Atrodo, kad iš Maestro juostų išnyra ne tik jo atspindys, bet ir kiekvieno iš mūsų veidas. Kad ir su naivia pagarba pasakodamas bet kokius kito asmens išgyvenimus, jis visgi iškelia tiek savo, tiek ir mūsų praeities pasakas, karikatūras, išmonę, meiliai žvelgdamas į pasakojimo dalyvius, su švelnumu menančius tuos įvykius, su atjauta perteikdamas jų emocijas.

Nelaikau Federico Fellini kandžios satyros autoriumi (nors jo kūriniuose netrūksta nei kandumo, nei satyros), man jis greičiau panašus į brolišką ir geraširdišką dainių, kupiną nuoširdaus rūpesčio žmogiškumu, pačiu žmogumi, mumis; pakanka vien tik paminėti, kokia trumpalaikė yra sveikata, jaunystė, laimė, kaip visa tai praskrieja pro šalį ir gali būti nunešta vieno vėjo ūžtelėjimo – dar prieš pasiekiant laisvę…

Vieri Sorace-Maresca

Italų kultūros instituto direktorius

[1] Tai pojūčių ir apgaulės, ir kitų naudojamų triukų (piešinių, švilpimo, žvakių, ant siūlų pakibusių lapų… tampančių suvokimo pajuoka tyčia išdidintoje alegorijoje) gražaus demonstravimo mišinys.

  • Organizuota: C.O.R., IIC, Museo Lituano del Teatro, Musica e Cinema