Ši svetainė naudoja techninius (būtinus) ir analitinius slapukus.
Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu.

PIER PAOLO PASOLINIO KINAS. Matteo Cerami seminaras – atvira paskaita

Kalbininkas, eseistas, dailininkas, romanistas, dramaturgas, Italijos ir visų vakarų visuomenės transformacijos, vykusios tarp Antrojo pasaulinio karo ir aštuntojo XX a. dešimtmečio tiesioginis liudininkas ir pagrindinis aktorius – Pasolinis pirmiausia yra poetas, 1962 metais pradėjęs ir kino režisieriaus kelią, nors iki tol neturėjo jokios patirties su filmavimo kamera. Bet jis turėjo susikūręs tikslią realybės, kurią nori papasakoti, viziją ir stilių, kaip tai daryti. Jo kino meno kelias visada buvo tampriai susijęs su jo poezija bei su jo kaip angažuoto rašytojo ir eseisto veikla. Per penkiolika metų Pasolinis nufilmavo daugiau kaip dvidešimt ilgo ir trumpo metražo, tiriamųjų ir dokumentinių juostų, evoliucionuodamas estetiškai, stilistiškai ir kompoziciškai, ir tai jam padėjo išryškinti ir ištobulinti ypatingai asmenišką kino suvokimą, apie kurį kalbėjo daugybėje savo esė.

Šio seminaro tikslas – kartu su studentais atrasti kitą būdą kurti kiną ir tuo pačiu pamatyti realybę per Pier Paolo Pasolinio kūrybą.

Seminaro trukmė – aštuonios valandos, padalintos į du susitikimus (2022 m. gegužės 12 ir 13 d., 11-16 val.).

Seminarą sudaro dvi dalys. Pirmoje dėmesys bus telkiamas į Pasolinio kino analizę, naudojantis kūrėjo darbiniais dokumentais, tyrimų medžiaga ir viešais pasisakymais (pastabomis, esė, interviu, eilėraščiais ir t.t.), bus nagrinėjamos ir gretinamos keleto filmų ištraukos; antroje, bendresnėje dalyje, kalbėsime apie kino ir poezijos santykį, remdamiesi paties Pasolinio apmąstymais.

Darbotvarkė:

Pradžioje nustatysime bendrą seminaro tikslą, susipažinsime su medžiaga, kuri Pasolinio atveju nėra vien tik kinematografija, bet apima ir kitas meno kalbas bei aiškią to laikmečio politinės ir socialinės realybės viziją, susipažinsime su dalyviais ir jų pasirengimu, gebėjimais ir patirtimi, taip pat ir istorinės sąmonės lygmeniu.

Toliau, remdamiesi vidutiniu dalyvių kultūriniu lygiu, nubrėšime istorinį ir sociologinį Pasolinio gyvenimo ir darbo laikotarpio kontekstą, jo visuomenės viziją ir jo vaidmenį viešoje erdvėje, atkreipsime dėmesį į jo kūrybos unikalumą, priežastis, kodėl svarbu ją pažinti, ir aptarsime, kaip visa tai gali tapti proga atrasti kitokį būdą kurti kiną.

Praktinėje seminaro dalyje peržvelgsime Pasolinio filmografiją, sustosime ties svarbiausiais ir ypatingiausiais kūriniais; smulkiai analizuosime jo filmų ištraukas, atpažinsime, išskirsime ir pabrėšime stiliaus elementus: dramaturginę struktūrą, aktorių ir aplinkos pasirinkimą, naudojamą šviesą, muziką, kostiumus, scenografiją ir t.t. Lyginsime skirtingas ištraukas, siesime kūrėjo poetinius ir politinius tikslus su jo darbų kritika (sėkmė ir persekiojimas); atskleisime, kaip estetinei ir kompozicinei režisieriaus kinematografijos raidai įtaką darė nuolatinis jo dialogas su žiūrovais, kritikais, valdžia ir visa visuomene.

Teorinėje seminaro dalyje numatytos diskusijos grupėse, apsikeitimas nuomonėmis, debatai, kur kiekvienas galės pasidalinti, ką svarbaus sužinojo praktinės dalies metu. Diskusijos rezultatai (atradimai ir analizė) bus apibendrinti, siekiant sukurti naujus esminių terminų apibrėžimus (kas yra stilius, kas yra technika ir t.t.); studentų apibendrinimai bus gretinami su Pasolinio kino suvokimu, apibrėžtu jo eseistikoje. Studentų grupėms bus siūloma paskaityti ir reziumuoti kitų poeto esė apie kiną ištraukas, apgalvojant, kaip galėtų panaudoti savo darbe tai, ką perskaitė.

Seminaro pabaigoje reziumuosime viską, ką sužinojome darbo metu ir bandysime kartu atsakyti į klasikinius klausimus, kuriuos sau užduoda kiekvienas kino studentas: kaip gimsta filmas? Kuo galiu ar privalau pasinaudoti, kurdamas filmą? Kuo remdamasis pasirinksiu savo stilių? Kokia yra man reikalinga darbinė medžiaga? Kur ją galiu rasti? Ir t.t. mėginsime atsakyti ir į klausimus, kuriuos iškelia Pasolinio kūrybos atradimas: ar įmanoma kurti kiną – ar dirbti bet kokį kitą kūrybinį darbą – nesilaikant kokios nors idelologijos? Ar teisinga atskirti kūrinį ir jo autorių? Ar technika yra mitas?

Matteo Cerami gimė Romoje 1981 m. Sorbonoje baigė filosofijos studijas, savo pirmuosius profesinius žingsnius žengė kaip kino ir teatro režisieriaus padėjėjas (R. Benigni „Pinokis“, A. ir A. Frazzi „Vaikai“, Jena Claude Penchenat „Il comico e la spalla“, Alfredo Arias „Concha Bonita“). Trumpo metražo filmų, animacinių televizijos serialų („Adrian“, „Mažasis princas“), televizijos programų („BravoGrazie“, „Il mattino dopo“) ir dokumentinių filmų („Pasolinio balsas“, su Mario Sesti), autorius, 2011 m. debiutavo kaip kino režisierius su komedija „Tutti al mare“ („Visi prie jūros“, Film Vision ir Rai Cinema produkcija), pagerbiant Sergio Citti komediją „Namelis“. Nuo tada bendradarbiauja su italų ir kitų šalių režisieriais (Marco Chiarini, Morgan Simon) kaip scenaristas. 2019 m. išleido pirmą savo romaną „Le cause innocenti“ („Nekaltos priežastys“, leid. Garzanti). Lygiagrečiai savo kūrybinei ir profesinei veiklai, padeda savo motinai Maria Grazia Chiarcossi prižiūrėti, išsaugoti ir skleisti Pier Paolo Pasolinio literatūrinį paveldą, organizuoja seminarus, laboratorijas ir atviras pamokas apie poeto kūrybą. 2023 m. sezonui kartu su Antonio Grosso ruošia filmo „Akatonė“ adaptaciją teatrui, kurią bendrai stato Romos teatras „Nuovo Teatro“, Paryžiaus „Théâtre de la Ville“ir Florencijos „Teatro della Pergola“.

Seminaras vyks Kino ir medijų erdvėje „Planeta“, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Seminaras vyks anglų kalba

Įėjimas laisvas, kol bus laisvų vietų

  • Organizuota: IIC, Centro Cinema Skalvija, Ma No Films
  • Bendradarbiaujant su: LMTA