„Italų rašytojas, gimęs Sicilijoje“. Taip yra apibūdinamas Andrea Camilleris. Camilleris gražiai įsilieja į žymių devyniolikto ir dvidešimto amžių literatų, tokių kaip Verga, Capuana, De Roberto, Pirandellis, Borgese, Vittorinis, Brancatis, Tomasi di Lampedusa, Sciascia, Bufalinas, Consolo ir kt. eilę, iki pat jos kraštutinės moderniosios atšakos su Silvana Grasso, Simonetta Agnello Hornby ir Stefania Auci, kurios literatai, o šiandien vis labiau ir literatės, kilę iš Sicilijos, įneša savo indėlį į nacionalinio romano italų kalba kūrimą. Tačiau Camilleris ypatingą dėmesį skiria kalbos ir dialekto santykiui, ko pradininkai buvo Manzonis ir Pirandellis. Tad galima tvirtinti, kad rašytojo iš Porto Empedocle kūriniuose užgimsta tikra „Vigatos kalba“.
Paskaita bus verčiama į lietuvių k.
Lazzaro Rino Caputo dėsto italų literatūrą Romos „Tor Vergata“ universiteto Filologijos ir filosofijos fakultete. Yra parašęs esė ir knygų apie Dantę, Petrarcą, Manzonį ir italų romantizmo pradžią, Pirandelį, apie italų ir šiuolaikinę Šiaurės Amerikos literatūros kritiką. Yra „Dante Society of America“ narys, skaitė paskaitas ir vedė seminarus ne tik Italijos universitetuose, bet ir Kembridže (JK), Ciuriche, Liuksemburge, „Al Alson“ tarptautinėje mokykloje Kaire, Krokuvoje, Varšuvoje, Minske, Maskvos Rusijos Valstybiniame Humanitarinaime universitete, Tiranoje, Študgarte, Heidelberge, Tiubingene, Harvarde ir Kalifornijos universitete (JAV), Otavoje, Kingstone, Toronte ir Monrealio (Kanada) Makgilio universitete, kur kelerius metus buvo vizituojantis italų literatūros ir tarptautinės literatūros kritikos dėstytojas.