Jurgis Baltrušaitis Italijoje
Stefano Garzonio paskaita Neskelbti dokumentai iš Italijos archyvų Stefano Garzonio yra Pizos universiteto rusų literatūros dėstytojas. Savo įvarialypėje veikloje ypatingą dėmesį skiria Baltijos šalių intelektualų emigracijai į Italiją.Renginys vyks italų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Entrata libera
Plačiau
Vienos meilės kronika, rež. M. Antonioni
Kino klubas Vienos meilės kronika (1950 m., 98`)Filmas pasakoja Paolos (aktorė Lucia Bosè) istoriją. Ji – jauna turtingo Milano pramonininko Enriko Fontanos žmona, kurią šis pavydžiai saugo. Norėdamas daugiau sužinoti apie paslaptingą žmonos praeitį, Enrikas pasamdo privatų detektyvą. Seklys netyčia suveda Paolą su jos buvusiu meilužiu Gvido, su kuriuo ji išsiskyrė po vieno tragiško įvykio.Pirmasis […]
Plačiau
Prof. Cesare De Michelis. „Netikras rankraštis. Siono išminčių protokolai“.
Minėjimas nacionalsocializmo aukoms atminti Cesare De Michelis filologiniu aspektu nagrinėdamas įvairius „Siono išminčių protokolų“ variantus, pasirodžiusius Rusijoje nuo 1902 m., kai vienas žurnalistas apie juos paskelbė, įrodo, kad šis tekstas apie žydų kuriamą planą užkariauti pasaulį, amžiaus pradžioje visoje Europoje sukėlęs audringą antisemitinę reakciją, iš tiesų yra falsifikatas. Savo knygoje jis parodo, kaip tekstas buvo […]
Plačiau
Viva Verdi!
Paroda skirta G. Verdi 200-osioms gimimo metinėms Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 2013 gruodžio 18 d. 17 val. atidaroma paroda „Viva Verdi!“, skirta paminėti italų kompozitoriaus Giuseppe‘s Verdi 200-ąsias gimimo metines. Parodoje apžvelgiama visa G. Verdi operų istorija Lietuvoje – nuo 1920-aisiais Lietuvos profesionalaus operos teatro pradžią ženklinusios ir dažniausiai lietuvių teatro scenoje statytos […]
Plačiau
Paskaita “Gender Differences in Pharmacological Treatment of Alcohol Use Disorders”
V-oji mokslinė LNA konferencija Dr. Roberta Agabio (Cagliari universitetas) Daugiau informacijos Lietuvos neuromokslų asociacijos puslapyje http://www.neuromokslai.lt/lt/lna-konferencija/v-oji-moksline-lna-konferencija-2013/ Con prenotazione
Plačiau
Susitikimas su rašytoju Antonio Pascale
Vienas ryškiausių šiuolakinių italų rašytojų Antonio Pascale gimė Neapolyje 1966 m. Parašė knygas „La città distratta“ (leid. „Einaudi“), kurios antras papildytas leidimas „Ritorno alla città distratta“ išėjo 2009 m., o taip pat „La manutenzione degli affetti“, „Passa la bellezza“, „Scienza e sentimento“, „Tre terzi“ (kartu su Diego De Silva ir Valeria Parrella), „Le attenuanti sentimentali“ […]
Plačiau
Astrofiziko Amedeo Balbi paskaita
Astrofiziko Amedeo Balbi paskaita specialistams (Tor Vergata Studijų Universitetas) apie naujausias mokslo žinias apžvelgiančias visatos kilmę. Spalio 18 d. 15:00 val. Vilniaus Universitete, Fizikos fakultete, Didžiojoje auditorijoje. Saulėtekio al. 9, III-ieji rūmai, Vilnius. Paskaita vyks anglų kalba.
Plačiau
Nuo Didžiojo sprogimo iki civilizacijos
Astrofizikas ir rašytojas dviese supina pasakojimą, nešantį mus nuo Visatos pradžios iki šių dienų, kurio pagrindinė gija yra šeši paveikslai – šešios piktogramos, iliustruojančios fizinės kosmoso evoliucijos ir žmonių kultūros evoliucijos lūžius. Nuo Didžiojo sprogimo iki stačias uolas vaizduojančių paveikslų, nuo žvaigždžių gimimo ir mirties iki racionalios mokslinės minties gimimo, nuo pirmųjų organinių molekulių patekimo […]
Plačiau
Demencija: neaiški jungtis tarp sindromo ir ligos
Medikai tegali remtis sindromų fenomenologija, siekdami nustatyti ligą, sukeliančią demenciją ar protinius sutrikimus. Pagrindinis iššūkis yra identifikuoti klinikinius požymius, dėl to, kad klinikiniai aprašymai jau patys savaime turi apribojimų ir dažnai klinikiniai požymiai iš dalies sutampa, ypač vėlesnėse stadijose. Neseniai buvo išreikštas susirūpinimas ir dar viena problema, apsunkinančia procesą: dažnai varijuoja klinikinis apibrėžimas to, kas […]
Plačiau
Demencija: neaiški jungtis tarp sindromo ir ligos
Medikai tegali remtis sindromų fenomenologija, siekdami nustatyti ligą, sukeliančią demenciją ar protinius sutrikimus. Pagrindinis iššūkis yra identifikuoti klinikinius požymius, dėl to, kad klinikiniai aprašymai jau patys savaime turi apribojimų ir dažnai klinikiniai požymiai iš dalies sutampa, ypač vėlesnėse stadijose. Neseniai buvo išreikštas susirūpinimas ir dar viena problema, apsunkinančia procesą: dažnai varijuoja klinikinis apibrėžimas to, kas […]
Plačiau