Animal, animot, animort. Gyvūnai poezijoje (Laura Liberale)
Pratęsiant Žako Derida mintį, jaustis tarsi gyvūnai savo žvilgsniu mūsų kažko klaustų. Didelis „dalykas“ – gyvūnų žvilgsnis į mus, mūsų žvilgsnis į gyvūnus, gyvūno – matomo ir matančio – požiūriu. Ar poeto žvilgsnis gali užpildyti įspūdingas filosofinio žvilgsnio į gyvūnus spragas? Ar poezija, ypač šiuolaikinė, gali suteikti balsą „pasaulio vienovei“, kaip kad savęs ir mūsų klausė Anna Maria Ortese savo esė rinktinėje „Corpo celeste“ („Dangaus kūnas“)? Ar ji gali papasakoti apie pasaulį „kaip apie Nepažinaus, kuriam visi priklausome, jausmą ir protą“? Ar įmanoma šiandien būti-su-pasauliu per poeziją?
Poetinio teksto ekologija: tekstas kaip ekologija, ekologija kaip tekstas (Federico Italiano)
Šioje paskaitoje lektorius kalbės apie aspektą, kuris šiuolaikinėje poezijoje tampa vis svarbesnis: rašymo ir ekologijos santykį. Ekologinis mąstymas, kaip mano amerikiečių filosofas Timothy Mortonas, priklauso ne vien tik gamtos mokslų sričiai, bet taip pat yra giliai susijęs su menu, filosofija, literatūra. Ekologija pirmiausia yra mintis apie bendrą gyvenimą, bendro gyvenimo galimybes ir struktūras, o buvimas, kaip rašo Mortonas, visada yra buvimas su kuo nors. Remdamiesi šiomis prielaidomis, kalbėsime apie tai, kokiu būdu tokios sąvokos, kaip bendras buvimas ir bendras gyvenimas, randa sau vietą šiuolaikinėje poezijoje, ir, ypatingai, lektoriaus poezijos darbuose. Antroje paskaitos dalyje F. Italiano skaitys ir komentuos keletą savo eilėraščių, parodydamas, kokia prasme jie „kalba“ apie ekologiją ir kada jie patys tampa ekologija.
VU Filologijos fakultetas, 118 auditorija (Universiteto g. 3, Vilnius)
Paskaita italų kalba. Žemiausias rekomenduojamas italų k. žinių lygis – B1.
Renginys vyksta Italų poezijos festivalio „Poetai kalba itališkai” (gegužės 9-13, 23-26 d.) rėmuose.
Rezervuokite vietą renginyje ČIA