RAFFAELE PE (kontratenoras)
ELISA CITTERIO (I smuikas)
HERIBERTO DELGADO (II smuikas)
KRISHNA NAGARAJA (altas)
FRANCESCO GALLIGIONI (violončelė)
NICOLÒ PELLIZZARI (klavesinas, vargonai)
CHIARA GRANATA (renesansinė dviguba arfa)
PROGRAMA
Antonio Vivaldi (1678-1741)
Kantata „Amor hai vinto“ („Meile, tu laimėjai“), RV 683
Kantata „Care selve, amici prati“ („Mieli miškai, draugužės pievos“), RV 671
Sonata smuikui a-moll, op. 2 Nr. 12, RV 32
Kantata „Qual per ignoto calle“ („Kaip nežinomais takais“), RV 677
Koncertas styginiams d-moll „Madrigalesco“, RV 129
Kantata „Alla caccia dell’alme e de’ cori“ („Sielų ir širdžių medžioklė“), RV 670
Sonata violončelei Es-dur, RV39
Kantata „Cessate, omai cessate“ („Liaukitės, dabar liaukitės“), RV 684
Redakcija – Raffaele Pe ir La Lira di Orfeo
Pirmą kartą Lietuvoje koncertuojantys muzikai pristato programą „Vivaldi kantatos“, kurios turas prasidėjo spalį Londono „Wigmore Hall“, o dabar atkeliavo į Vilnių.
Sakoma, kad Antonio Vivaldi reprezentuoja XVII–XVIII a. italų muzikos meną. Venecijos šv. Morkaus katedros smuikininko sūnus, gavęs dvasininko ir muziko išsilavinimą, išgarsėjo kaip smuikininkas virtuozas, tapo orkestro dirigentu, konservatorijos direktoriumi ir itin produktyviu kompozitoriumi: sukūrė daugiau kaip 40 operų ir 500 su viršum instrumentinių koncertų, simfonijų, taip pat sonatų, kantatų, motetų, oratorijų.
Unikalios penkios kantatos altui ir basso continuo susijusios su Venecijos meistro viešnage Mantujoje 1718–1720 metais. Mantujos gubernatorius, mecenatas Pilypas iš Heseno-Darmštato (Filippo d’Assia-Darmstadt) pakvietė Vivaldi dirbti savo rūmų kapelmeisteriu ir šis kūrė pasaulietinę muziką tokiomis temomis kaip medžioklė, gamta ir meilė. Koncerte skamba ir šių kantatų įkvėpta instrumentinė muzika: Sonatos smuikui ir violončelei bei Koncertas styginiams d-moll „Madrigalesco“.
Heseno-Darmštato princas Pilypas (1671–1736), kaip Austrijos įgaliotinis ėjęs Mantujos gubernatoriaus pareigas 1714–1735 m., ypatingai mėgo muziką. Neapolyje jis globojo Nicolą Porporą, o jau Mantujoje paskyrė Vivaldi rūmų kapelmeisteriu, 1719 m. princo Pilypo vestuvių proga Vivaldi sukūrė operą „Titas Manlijus“. Vivaldi kamerinės kantatos, kurių yra apie 40, rečiau atliekamos nei kiti jo kūriniai, jos mažiau žinomos ir nagrinėtos. Daugumos jų tekstų autoriai nežinomi, pasaulietinėse kantatose „veikia“ įvardinti ar menami kavalieriai ar damos, trokštantys meilės, draskantys vienas kitam širdis ir sukeliantys gilų sielvartą, idiliški Arkadijos piemenėliai ir piemenaitės, gamtos grožis, kuriame ieškoma gyvenimo prasmės, paguodos ir nusiraminimo.
„Be jokios abejonės, tai baroko žvaigždė“, – rašė „The Sunday Times“ apie italų kontratenorą RAFFAELE PE, nenuilstamą baroko kultūros propaguotoją, kuris ne tik muzikuoja pasaulio scenose su daugybe žinomų atlikėjų, bet ir 2015 m. įkūrė baroko muzikos ansamblį „La Lira di Orfeo“, yra jo meno vadovas ir dirigentas.
R. Pe yra bendradarbiavęs su tokiais muzikais ir režisieriais kaip Jordi Savallas, Johnas Eliotas Gardineris, Williamas Christie, Giovanni Antonini, Enrico Onofri, Grahamas Vickas, Clausas Guthas, Pier Luigi Pizzi, Damiano Michieletto ir pasirodo didžiuosiuose operos teatruose: „Teatro alla Scala“ Milane, „La Fenice“ Venecijoje, „Staatsoper“ Berlyne, „Theater an der Wien“ Vienoje, „Teatro Real“ Madride, Reino nacionalinė opera Strasbūre, „Teatro Colón“ Buenos Airėse.
R. Pe derina intensyvią operos veiklą ir rečitalius bei koncertus su orkestrais tokiose salėse kaip Berlyno ir Paryžiaus filharmonijos, „Musikverein“ Vienoje, „Accademia Nazionale di Santa Cecilia“, „Palau de la Musica“ Barselonoje ir „Wigmore Hall“ Londone.
Solistas laikomas tobulu Georgo Friedricho Händelio muzikos interpretatoriumi, atlieka vaidmenis jo operose: „Julijus Cezaris“, „Rinaldas“, „Orlandas“, „Kserksas“, „Aleksandras Severas“ ir kitose. Taip pat dainuoja pagrindines partijas Claudio Monteverdi, Francesco Cavalli ir kitų mažiau žinomų XVII a. kompozitorių operose.
2019 m. Franco Abbiati premija (Premio Franco Abbiati della critica musicale italiana) geriausių albumų kategorijoje buvo apdovanotas R. Pe ir „La Lira di Orfeo“ įrašyta kompaktinė plokštelė „Julijus Cezaris. Baroko herojus“ („Giulio Cesare. A Baroque Hero“). „The Times“ ir „Die Welt“ įvertino jį kaip vieną geriausių 2018 m. įrašų.
LA LIRA DI ORFEO – tai muzikantų, menininkų, tyrinėtojų kolektyvas ir kūrybinės Raffaele Pe muzikinės vaizduotės įgyvendintojas, jungiantis geriausius naujosios kartos atlikėjus, grojančius istoriniais instrumentais, kurie kartu su kitų sričių menininkais siūlo novatoriškas baroko muzikos programas. Jie sujungia praeitį ir dabartį, suteikdami nuolat besikeičiančiam repertuarui naujos gyvybės.
Šis kolektyvas, per kelerius gyvavimo metus pelnęs tarptautinį pripažinimą ir pasirodantis Londone, Berlyne, Vienoje, Romoje, Händelio festivalyje Halėje ir kitur, išgarsėjo ne vieną apdovanojimą pelniusiais įrašais ir unikaliomis programomis: Händelio operos „Acis, Galatėja ir Polifemas“ rekonstrukcija, Alessandro Scarlatti „Grizelda“ (minint jos premjeros 300-ąsias metines), Händelio „Julijus Cezaris“, Niccolò Piccinni „Cezaris Egipte“, Nicolos Porporos „Orfėjus“, „Angelika“ ir kitų pastatymai.
Dabar svarbiausi ansamblio projektai – Georgo Friedricho Händelio „Rodelinda“ Vienoje ir „Accademia Nazionale di Santa Cecilia“ Romoje, naujas Francesco Gasparini „Ambleto“ pastatymas „Theater an de Wien“, Antonio Vivaldi „Kantatų“ ir programos „Virtuosissimo“ turai po Europą.
„La Lira di Orfeo“ yra Marios Cosway fondo „Sala della Musica“ ansamblis Lodyje (Lodi), jo nariai yra įsipareigoję išsaugoti ir dalintis dailininkės ir muzikės Marios Hadfield Cosway (1760–1838) kultūriniu palikimu.
