Spalio 7 d. Vilniaus miesto muziejuje (Vasaros g. 3) atidaroma paroda „Smegenų atlasas: Lenkijos smegenų tyrimų institutas Vilniuje“, kuri lankytojams bus atvira iki 2026 m. gruodžio 13 d. Paroda supažindina su šiandien beveik pamiršta Lenkijos smegenų tyrimų instituto, veikusio Vilniuje XX a. pradžioje, istorija. Istoriniai dokumentai, archyvinės fotografijos, atlasai ir mikroskopiniai vaizdai mezga dialogą su šiuolaikinio meno kūriniais, tarp kurių – vieno iškiliausių Italijos konceptualiojo meno atstovų Cesare Pietroiusti darbai.
Parodos proga spalio 8 d. C. Pietroiusti pristatys performatyvią paskaitą „Ant liežuvio galo“ (it. Sul punto della lingua), įtrauktą į „Šiuolaikinio meno dienai“ (it. Giornata del Contemporaneo) skirtų renginių programą. Liežuvis užima ypatingą vietą tarp anatomijos ir kalbos: tai raumuo ir jutimo organas, tačiau kartu ir kūniškas instrumentas, per kurį mintis tampa žodžiu. Šioje paskaitoje, pirmą kartą su šiuo pavadinimu pristatytoje 2016 m., anatominė medžiaga susitinka su žodžiais, asociacijomis ir samprotavimais. Paskaita vyks senajame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos teatre, kuriame ištisos studentų kartos mokėsi pažinti žmogaus kūną.
Renginiai
- Spalio 7 d. 18:00 val. – Parodos „Smegenų atlasas“ atidarymas
Vilniaus miesto muziejus, Vasaros g. 3 (iki 2026 m. gruodžio 13 d.)
- Spalio 8 d. 18:00 val. – Cesare Pietroiusti performatyvi paskaita „Ant liežuvio galo“ (30 min., anglų kalba)
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Didžioji auditorija (Anatomijos teatras), M. K. Čiurlionio g. 21
Cesare Pietroiusti
Cesare Pietroiusti gimė 1955 m. Romoje, kur gyvena ir dirba. Baigęs psichiatrijos studijas, nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos jis plėtoja meninę praktiką, apimančią instaliacijas, performansus, fotografiją, leidinius ir įtraukius projektus, kuriuose nagrinėjamos vertės, mainų, kalbos, ekonomikos ir kasdienio elgesio temos. Jo dėmesys krypsta į paradoksalias ar iš pažiūros neracionalias situacijas, dažniausiai laikomas pernelyg nereikšmingomis, kad taptų analizės ar vaizdavimo objektu. Jo darbai įprastus veiksmus paverčia poetiniais socialinių, politinių ir psichologinių sistemų tyrimais.
1977 m. Romoje jis kartu su kitais menininkais įkūrė menininkų valdomą erdvę „Jartrakor“, o 1979 m. – žurnalą „Rivista di Psicologia dell’Arte“, kurio redaktoriumi yra iki šiol. Jis kuravo ir inicijavo daugybę kolektyvinių projektų, tarp jų – projektą „Oreste“ (1997–2001 m.), konferenciją „Kaip paaiškinti savo motinai, kad tai, ką darau, yra naudinga?“ („Link Project“, Bolonija, 1997 m.) bei „Oreste“ pristatymą Venecijos bienalėje (1999 m.).
Nuo 2004 m. C.Pietroiusti dėsto Venecijos IUAV universiteto vaizduojamojo meno laboratorijoje, o nuo 2021 m. – Romos NABA akademijoje. Kartu su kolektyvu „Lu Cafausu“ jis yra San Česarijo di Lečės fondo „Fondazione Lac o Le Mon“ bendraįkūrėjas ir pirmininkas (nuo 2015 m.). Menininko darbai rodyti garsiausiose pasaulio galerijose ir muziejuose – nuo MAXXI Romoje iki „Hayward Gallery“ Londone.
Prie parodos finansavimo prisidėjo Italijos ambasada Lietuvoje bei Italų kultūros institutas Vilniuje.
Paskaitos partneriai: Italijos ambasada Lietuvoje bei Italų kultūros institutas Vilniuje.